ėė

ėė́ interj., ėė̃ 1. ei, ė (šaukiant): Ėė́! palauk! Gs. Ėė́, kur tu?! Gs. 2. aa, oo (stebintis): Ėė! sienas tokias išvedėm, jog nei ugnis, nei vanduo jų neįveiks V.Krėv. Ėė́, tai tu man šitaip Š. 3. ė (nepritarimui, nepasitenkinimui nusakyti): Ėė̃, broliuk, nereikėjo kišt nagų! Ėr. Ėė̃, matai, kas pasidarė! Ėr. 4. žr. ee 2: Mama, ėė́ Grg.